Rimtu veidu aiškinamas absurdas apie švietimą

Pasak jos, apklausoje dalyvavo 1300 respondentų.

„Dauguma apklaustųjų mano, kad įtraukusis ugdymas, tęstinis profesinis mokymas, visuotinis ikimokyklinis ugdymas, taip pat pokyčiai, kurie įvyko profesinio mokymo srityje ir kiti, yra manoma, kad jie yra svarbūs", - dėstė pirmininkė, pridurdama, kad itin respondentai patenkinti švietimo paslaugų prieinamumu.

Tiesa, ji pripažino, kad kai kuriais klausimais respondentai nepasisakė itin teigiamai.

„Tinklo pertvarka. Tikrai ne vieną kadenciją ir ne viena Vyriausybė priėmė įvairiausius sprendimus dėl mokyklų tinklo pertvarkos, dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos, dėl profesinio mokymo.

Čia noriu atkreipti dėmesį, kad nežiūrint į tai, jog absoliuti dauguma respondentų mano, kad šie pokyčiai yra svarbūs, tačiau, kalbant apie mokyklų tinklo pertvarką, mano, kad šiam procesui trūksta sklandumo. Ypač atkreipiu dėmesį, kad taip mano tiek vadovai, tiek mokytojai, tiek mokinių tėvai", - kalbėjo S.Mačiukaitė-Žvinienė, tačiau tai buvo bene vienintelis trūkumas, nurodytas respondentų, todėl tai sukėlė didelį Seimo narių įtarimą.

„Noriu padėkoti už pristatymą, bet toks pojūtis, kad aš atsiradau kreivų veidrodžių karalystėje. Visai ką kita mes girdime susitikimuose su mokyklų bendruomenėmis, tėvais ir tais pačiais mokiniais.

Aš dabar noriu paklausti: kaip buvo konstruojama pati anketa ir tas klausimynas? Ir kas sudarė tą klausimyną, ir kas atliko tą klausimyną? Gal tie žmonės patyrė kokį nors spaudimą? Nes atrodo, kad nėra ką tobulinti. Pačios rekomendacijos tokios - galima patobulinti, galima nepatobulinti, viskas lyg ir puikiai veikia. Realybė yra visai kitokia.

Antra, apie tą prieinamumą. Pradinė prieinamumo sąvoka prasmę prarado, nes kaimiškose vietovėse, miesteliuose prieinamumas iki mokyklos tampa privažiuojamumu", - rėžė Mišrių Seimo narių grupės seniūnė Rita Tamašunienė.

„Aš tikrai suprantu tą veidrodžių karalystę, kurią ir minite, gerbiama Seimo nare. Kaip ir minėjau, klausimynas tikrai buvo sudaromas remiantis ir įtraukiant tuos sprendimus (be abejo, jų buvo daug daugiau, jų buvo daug smulkesnių), kurie sulaukė daugiausia diskusijų visuomenėje. Pirmas dalykas. Sudarydami klausimyną tikrai bendradarbiavo ne tik Lietuvos švietimo tarybos nariai (turime ne vieną sociologą), taip pat papildomai bendradarbiavome ir su Kauno technologijos universitetu. Dėl klausimyno sudarymo abejonių nėra.

Dabar kita labai svarbi dalis, ką mes pastebėjome ir į ką jūs atkreipėte dėmesį, nes susitinkate ir matote labai skirtingas tėvų ir mokinių nuomones. Toje apklausos dalyje, kurioje mes klausiame apie sklandumą arba pažangą, nemaža dalis apklaustųjų neturėjo informacijos.

Dar buvo vienas jūsų klausimas, susijęs su prieinamumu. Šio klausimo apklausoje tikrai nebuvo. Apie pavėžėjimą irgi nediskutavome. Mes visgi plačiąja dalimi orientavomės į tuos klausimus ir tuos sprendimus, kurie buvo priimti Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės", - aptakiai atsakė S.Mačiukaitė-Žvinienė.

„Valstietis" Valius Ąžuolas vis tiek nenusiramino.

„Gerbiama pranešėja, aš taip pat pajutau, tarsi klausimus sudarė valdančiosios partijos atstovai, o atsakė dirbantys įstaigų direktoriai. Pavyzdys: „Įtraukusis ugdymas vykdomas sklandžiai." Buvo toks klausimas. Nugriuvau nuo kėdės.

Akmenėje nebus nei vienos mokyklos, atitinkančios įtraukųjį ugdymą. Vienai mokyklai reikia 3 mln., kad atitiktų sąlygas. Nedavė nė 1 euro visai savivaldybei. Tai nei viena mokykla neatitinka. Įtraukiajam ugdymui reikia 500 mln., skirta 50 mln. Tai kaip gali atitikti? Klausimas: kaip tos apklausos vykdomos, kas jas atsako? Visi supranta, kad tai nevyksta.

Kaip jūs vertinate valdančiųjų sprendimus, kad maža klasė privačioje mokykloje - labai gerai finansuojama, pinigai duodami, viskas, o savivaldybės mokykloje ta maža klasė panaikinama. Ir visi galėjome turėti nemokamą aukštąjį mokslą, bet dėl valdančiųjų sprendimo neturime. Kaip vertinate?" - pasiteiravo V.Ąžuolas.

„Jeigu dabar mano atmintis nemeluoja, tai dėstytojai, mokslininkai, patys mokytojai, mokinių tėvai atkreipė dėmesį, kad jie nemano, kad įtraukusis ugdymas yra įgyvendinamas, pradėtas įgyvendinti sklandžiai. O tolesnis tyrimas, aš tikiuosi, gerbiamas Ąžuolai, tikrai atskleis ne tik kiekvienos savivaldybės nesklandumus, bet iš tikrųjų bus išsiaiškinta aiškiau, kokius nesklandumus mato mokytojai, mokinių tėvai. Čia reikalinga antrinė analizė. Čia, be abejonės, mes negalime į visus klausimus atsakyti", - jau nebe taip užtikrintai kalbėjo S.Mačiukaitė-Žvinienė.