1 nuotr.Vyriausybė pritaria, kad centrinės valdžios institucijos, norinčios platinti vertybinius popierius, imti paskolas ar prisiimti kitus skolinius įsipareigojimus, privalėtų laikytis Finansų ministerijos joms nustatyto atitinkamų metų skolinimosi limito.
Šį Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektą parengė Finansų ministerija, įregistravusi jį Seime dar balandžio 23 dieną. Trečiadienį siūlymams pritarus Ministrų kabinetui, juos šioje sesijoje turėtų imtis svarstyti Seimas.
„Šiuo metu centrinės valdžios sektoriaus subjektų prisiimti skoliniai įsipareigojimai įskaičiuojami į valstybės skolą. Kadangi centrinės valdžios sektoriaus subjektams nėra nustatyti skolinimosi limitai, (...) atsiranda rizika, kad tokie subjektai prisiims skolinių įsipareigojimų, kurių bendra suma gali turėti nekontroliuojamos įtakos valstybės skolos dydžiui ir valdžios sektoriaus balansui“, – poreikį keisti esamą valstybės skolos reguliavimą aiškina Finansų ministerija.
Jos teigimu, nors kol kas institucijos nesiskolina taip, kad tai smarkiai padidintų valstybės skolą, tačiau pavojus kyla po praėjusių metų gruodį užbaigto Nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) sujungimo į vieną bendrą instituciją „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“).
Pagal įstatyme numatytus pokyčius, kitokia tvarka galiotų Vyriausybei. Anot projekto iniciatorių, Vyriausybei skolinantis lėšų, kuriomis ji finansuoja indėlius ir draudimo išmokas investuotojams, paskolos nebūtų įtrauktos į tų metų grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą. Šiuo limitu yra valdoma valstybės skola.
Taip pat įstatymas užtikrina, kad Lietuva galėtų skolintis kuo mažesnėmis sąnaudomis ir su priimtina rizika. Limitas nustatomas kasmet, įvertinus kintančius valiutų kursus ir palūkanų normas, taip pat kredito, likvidumo ir kitas rizikas.
2024 metams nustatytas grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas siekia beveik 2,8 mlrd. eurų.
Pagal dabartinę tvarką Vyriausybė indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokas turi išmokėti per 7 darbo dienas, tad, anot Finansų ministerijos, įstatymo keitimai užtikrintų, kad draudimo išmokos gavėjams būtų mokamos laiku.
Taip pat keitimai leistų pagreitinti su skolinimųsi susijusių dokumentų pasirašymą. Iki šiol valstybės vardu gaunamų paskolų sutartis pasirašyti galėjo tik pats finansų ministras arba jo įgalioti viceministrai, o dabar tai galės padaryti bet kuris ministro įgaliotas tarnautojas.
Be to, ministerija siūlo Skolos įstatyme aiškiai įtvirtinti, kad Vyriausybė galėtų suteikti valstybės garantiją tarptautinėms finansų institucijoms. Taip pat siūloma peržiūrėti delspinigių apskaičiavimo taisykles, kai vėluojama sumokėti už perskolinamą paskolą ar vykdant kitus skolos grąžinimo sutartyse nustatytus turtinius įsipareigojimus.
